Švėkšnos senųjų kapinių koplyčia

Švėkšnos senųjų kapinių, dar kitaip vadinama Vilkėno kapinių, koplyčia – katalikų koplyčia, stovinti Vilkėno I kaime (Švėkšnos sen., Šilutės r.), pietinėje Švėkšnos miestelio pusėje, apie 2 km nuo centro, kairiajame Švėkšnalės krante, ties staigiu kelio 4208 Žemaičių Naumiestis–Gardamas–Švėkšna posūkiu link Vilkėno malūno. Koplyčia priklauso Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo parapijai. Paskelbta valstybinės reikšmės dailės ir architektūros […]

Stubrių mokyklos pastatas

Stubrių pradinės mokyklos pastatas (Stoniškių g. 3, Katyčių sen., Šilutės r.) yra architektūros paminklas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, valstybės saugomas nuo 2005 m. Dviklasė pradinė mokykla pastatyta 1910 m., tais pačiais metais pradėjo veikti. Uždaryta 2013 m. Stogo forma – dvišlaitė, medinė gegninė konstrukcija. Pamatas yra su lauko akmens mūro cokoliu ir […]

Sakūčių tiltas

Sakūčių tiltas (Tilto g., Sakūčių k., Kintų sen., Šilutės r.) yra Sakūčių kaimo pietryčiuose, nutiestas per Minijos upę, kelyje  4206  Sakūčiai–Žemaitkiemis. Pastatytas 1887 m., iš dalies rekonstruotas 1994 m. Tilto ilgis – 109 m, plotis – 4,6 m (važiuojamoji dalis – 4,5 m ir du šalitilčiai po 0,75 m), aukštis – 5 m. 1886 m. […]

Pajūriškių šv. Roko koplyčia

Pajūriškių Šv. Roko koplyčia (arba Bikavėnų koplyčia) – veikianti katalikų koplyčia, esanti Pajūriškių ir Bikavėnų kaimų (Vainuto sen., Šilutės r.) paribyje, Pajūriškių kapinėse, prie kelio  4514  Žygaičiai–Visbarai–Bikavėnai. Priklauso Vainuto šv. Jono Krikštytojo parapijai. Čia vyksta tradiciniai šv. Roko atlaidai. Ši koplyčia yra regioninis architektūros ir sakralinis paminklas, nuo 2003 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros […]

Katyčių vandens malūnas

Vandens malūnas ant Šyšos upės stovėjęs dar viduramžiais, o iki šiol išlikęs pastatas buvo pastatytas 1926 m. XVIII a. Katyčių vandens malūnas ( Malūno g. 14, Katyčių mstl., Šilutės r.) priklausė Gumbinės apygardos rūmams, o 1752 m. Prūsijos karaliaus Frydricho II patvirtinimu buvo parduotas malūnininkui Džordžui Holdšteinui už 1700 talerių. Karališkojoje pardavimo sutartyje buvo numatyti […]

Vyžių evangelikų liuteronų bažnyčia

Vyžių parapija įkurta 1857 m. spalio 1 d. Jai priskirti iki tol Verdainės bendruomenei priklausiusių pietrytinių kaimų gyventojai. Pirmasis kunigas – Johanas Eduardas Riedelsbergeris, atkeltas iš Labguvos apskrities Karklės bažnyčios. Jis pamaldas laikė laikinuose maldos namuose (pritaikytoje daržinėje). 1859 m. bendruomenei priklausė 5 835 asmenys – 3890 lietuviai (67%) ir 1 945 (33%) vokiečiai. Gotiško romaniško stiliaus vienabokštė bažnyčia […]

Stemplių dvaras

Dvaras yra apie 2 km į šiaurę nuo Stemplių, Švėkšnos seniūnijoje, Šilutės rajone. Sodybos fragmentai yra prie Švėkšnos–Kvėdarnos kelio, apie 10 km nuo Švėkšnos, prie Ašvos upelio. Namas medinis, ant aukštų akmenų mūro pamatų, ne kartą remontuotas. 1820 m. keturiems Jurgio Pliaterio sūnums pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą. Grafas Kazimieras Pliateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė dvarą ir jį valdė iki mirties 1872 m. […]

Skirvytėlės gatvinis kaimas

Skirvytėlė (vok. Skirwietell) – buvęs gatvinis kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, dabartiniame Rusnės miestelyje, Žvejų gatvėje. Tai vienintelis Nemuno deltos regioninio parko kaimas – respublikinės reikšmės architektūros paminklas, kurį sudaro 20 sodybų. Kaimas yra Nemuno deltoje, prie Skirvytės ir Nemuno (Rusnės) upių santakos, 9 km į pietryčius nuo Šilutės, 0,5 km į pietus nuo Rusnės. Buvusio kaimo ilgis siekia 1,5 […]

Norkaičių dvaras

Norkaičių dvaras (vok. Norkaiten), vienas unikaliausių Mažosios Lietuvos kultūros paveldo objektų, yra Norkaičiuose (Saugų sen., Šilutės r.), Šusties upelio pakrantėse, Norkaičių girios vakariniame pakraštyje, 4 km į pietryčius nuo Saugų. Istoriografiškai Norkaičių dvaro ištakomis galima laikyti jo vietoje buvusią smuklę (arba karčemą), kuriai privilegija išduota 1515 m. Ji buvo išnuomota Johanui Metrikui (Johann Metrick), o nuo 1540 […]

Gyvenimą liudijantys ženklai

Praeitį pažinti galima iš archeologinių kasinėjimų, žmonių pasakojimų, supančios aplinkos bei dokumentų. Juose randame ne vieną liudijimą, tvirtinimą, nurodymą, kvietimą, skundą ar tiesiog fakto fiksavimą. Nuo istorinių laikų pradžios buvo stengiamasi pabrėžti įrašo dokumente autentiškumą. Kol brendo visuomenės raštingumas, jis buvo patvirtinamas specialiais ženklais. Ilgainiui tai išsivystė į mums dabar suprantamus ir greitai suvokiamus antspaudus. […]