Švėkšnos sinagoga

Švėkšnos sinagoga centrinėje Liepų aikštėje pastatyta 1928-aisiais. Iki tol čia stovėjo dvi medinės sinagogos, iš kurių viena buvo šildoma, todėl vadinta žiemine, kita – vasarinė. 1925-aisiais per gaisrą sudegus abiem medinėms sinagogoms, tame pačiame sklype prie turgaus aikštės, netoli katalikų bažnyčios, nutarta pastatyti vienus maldos namus, bet jau mūrinius. Naujos sinagogos projektą parengė inžinierius Liubomiras […]

Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia

Evangelikų liuteronų parapijos steigimo poreikis Švėkšnoje iškilo XVII a. pab. ir ypač XVIII a. pr., kai čia atsirado iš Prūsijos atsikėlusių lietuvių ir vokiečių amatininkų. Pirmoji liuteronų bažnyčia pastatyta 1819 m., kur šiuo metu stovi Šv. Florijono paminklas, bet 1856 m. ją nusiaubė gaisras. Dabartinė lauko akmenų mūro bažnyčia pastatyta 1867 m., bokštas pristatytas 1913 […]

Verdainės tiltas

Pastatytas 1910 m. Tiltas, nutiestas per Šyšos upę Šilutės miesto ribose, Tilžės g., krašto kelyje Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, turi istorinę ir techninę vertę. Įregistruotas Kultūros vertybių registre. Tai retai sutinkamos metalinės santvaros su važiavimu viduriu konstrukcijos tiltas, dabar paverstas vienos krypties juosta. Techniniai duomenys: ilgis – 81 m, plotis – 6,6 m (4,9 m užima važiuojamoji dalis, […]

Geltonasis arba Ligoninės tiltas

Pastatytas 1914 m. Tiltas, įregistruotas Kultūros vertybių registre 1995 m. birželio 12 d., yra  Šilutės senamiesčio urbanistikos ir technikos paminklas. Šilutiškių vadinamas Ligoninės arba Geltonasis tiltas eina per Šyšos upę mieste, krašto kelyje Nr. 206 Šilutė-Rusnė (Lietuvininkų ir Rusnės gatvių jungtis). Netoli tilto, vakariniame krante, veikia Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras, rytiniame – Šilutės muziejus. Tiltas turi […]

Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia

Dabartinė Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia (Turgaus g. 8, Katyčiai) iš lauko akmenų ir plytų, mediniu bokštu pastatyta 1733–1734 m. Pašventinta 1734 m. gegužės 1 d. Bažnyčia rekonstruota 1894 m. Parapijoje dirbo lietuvių raštijos darbuotojai: 1674–1710 m. – Jonas Andrius Kaizeris  (Johann Andreas Caesar), 1723–1728 m. – Jonas Berentas (Johann Behrent), 1915–1919 m. – Vilius Gaigalaitis. […]

Švėkšnos dvaras

Neorenesanso stiliaus rūmai pastatyti 1880 metais (pastatydino Adomas Plateris ir pavadino žmonos garbei „Genovaite“). A. Plateris mažai gyveno Švėkšnoje, nes turėjo aukštas pareigas caro rūmuose. Atvykdavo čia su gausiu svečių būriu papramogauti, pamedžioti, todėl ir dvaro rūmai yra vilos tipo. Jie puošti gipsatūra, tapyba. Vilą supa ūksmingas parkas, kuriame yra labai retų mūsų krašte medžių – ginkmedžių, veimutinių pušų. […]

Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Švėkšnos miestelio architektūrinė dominantė – neogotikinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Ji baigta statyti 1905 m. Statybą fundavo Švėkšnos ir Vilkėno grafai Plateriai, gausiai statyboms aukojo Švėkšnos ir gretimų parapijų gyventojai. Grafų skirtų lėšų nepakako vienai didžiausių Lietuvoje bažnyčių pastatyti. Tuometinis klebonas Julius Maciejauskas (1868–1947) nemažai lėšų surinko iš Amerikos lietuvių. Vėliau pats išvyko gyventi į […]

Vilkėno dvaras

Vilkėno dvaras, pavaldus Švėkšnos dvarui, minimas nuo 1695 m. Savarankiškas dvaras atsirado po to, kai Švėkšnos dvaro valda padalinta keturiems Platerių sūnums – Vilkėno dvaro pirmuoju savininku tapo grafas Pranciškus Broel-Plateris (1798–1867). 1863 m. Vilkėno dvarą iš tėvo paveldėjo Aleksandras Broel-Plateris (1845–1922). 1843 m. ant Švėkšnalės upelio pastatytas vandens malūnas. 1880 m. pradėtas kurti angliško stiliaus parkas. Apie 1897 m. pastatyti dviejų aukštų neorenesansinio stiliaus rūmai su bokštu. 1913 m. parke priešais […]

Ventės rago švyturys

Pusiasalyje prie Kuršių marių, netoli Nemuno žiočių, Ventės gyvenvietės pietuose stūkso laivų vienuolikos metrų aukščio kelrodis ir orientyras – Ventės rago švyturys. Ne viename senųjų laikų žemėlapyje Ventė buvo žymima kaip itin pavojinga vieta, nes palei Ventės ragą yra nusitęsusi pavojinga akmenuota sekluma. Tad jau nuo 1837-ųjų metų čia stovi vienas seniausių Lietuvos švyturių, kuris […]

Katyčių turgaus aikštė

Šalia bažnyčios, link Degučių, Stubrių bei Mediškiemių kelių sankryžoje, įsikūrė turgaus aikštė su prekybos eilėmis, 1906 metais pradėta grįsti akmenimis. Turgaus aikštė buvo apstatyta mūriniais puošniais 1-3 aukštų pastatais, savita turgaus aikšte. Pokario metais visai sunaikinti apylinkių vienkiemiai, nyko senieji mūriniai pastatai. Vis dėlto mūriniai pastatai ilgai atlaikė sovietinio aplaidumo ir netvarkos metus. Katyčiai po 1990 […]