Nausėdas Vladas

Vladas Nausėdas – pedagogas, poetas, klasikinės vokiečių literatūros vertėjas, kraštotyrininkas. Gimė 1911 m. liepos 2 d. Žemaičių Naumiesčio valsčiuje, Žakainių kaime. Mokėsi Žakainių kaimo mokykloje pas mokytoją Rapolą Navakauską. Savarankiškai išmoko lotynų, prancūzų kalbas. Trumpai mokėsi Žemaičių Naumiesčio progimnazijoje, vėliau – Švėkšnos gimnazijoje. 1931 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją, 1932 m. pradėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, pedagogiką ir germanų filologiją Vytauto Didžiojo universitete.
Negaudamas jokios paramos, studijas buvo priverstas derinti su darbu. Dirbo Švietimo ministerijoje raštininku, 1938–1942 m. – Lietuvos radijo stotyje. 1940 m. dėstė lietuvių ir vokiečių kalbas Kauno vidurinėse mokyklose, „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Dirbo ir žurnalo „Akademikas“ redakcijoje, redagavo žurnalą „Jaunoji Lietuva“, laikraštį „Darbas“. Besimokydamas gimnazijoje ir seminarijoje, buvo ir moksleivių laikraščių redaktorius.
1941 m. birželio 14 d. V. Nausėdas su šeima buvo ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. 1947 m. grįžęs iš tremties, pradėjo dirbti Šilutės apskrities Liaudies švietimo skyriaus Pedagoginio kabineto vedėju, Šilutės vidurinėje mokykloje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Persikėlęs į Klaipėdą, 1950– 1952 m. dirbo Klaipėdos srities ir miesto Liaudies švietimo skyrių Pedagoginio kabineto vedėju, mokytojavo K. Donelaičio vidurinėje mokykloje. 1962–1972 m. buvo Klaipėdos X vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas. 1967 m. išrinktas Klaipėdos kraštotyros draugijos pirmininku.
V. Nausėdas parašė kraštui ir Lietuvos istorijai reikšmingų darbų: monografiją „Lietuvių kova prieš germanizaciją Klaipėdos krašto mokyklose XVI–XX a.“, veikalą „Klaipėdos krašto kultūros istorijos bruožai“. Parašė ir paskelbė spaudoje 200 straipsnių apie Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto kultūros ir švietimo istoriją. Yra surengęs ne vieną mokslinę konferenciją Klaipėdos krašto istorijos tyrinėjimo klausimais, skatino įsitraukti į šį darbą jaunus mokslininkus.
V. Nausėdas išvertė nemažai F. Šilerio, J. W. Gėtės, H. Heinės ir kt. poetų eilėraščių. 1980 m. buvo išleistas V. Nausėdo iš vokiečių kalbos išverstas viduramžių herojinis epas „Nybelungų giesmė“, 2002 m. – „Gudrūna“. Taip pat buvo pradėjęs versti XII–XIII a. Islandijos ir Norvegijos sakmes, pavadintas „Eda“.
V. Nausėdo eilėraščių rinkinys „Saulėlydžio žaros“ buvo išleistas 1991 m., praėjus beveik dešimčiai metų nuo poeto mirties. Tai ryškiausia jo originaliosios meninės kūrybos dalis, kurią pats poetas buvo parinkęs spaudai.
Mirė 1983 m. birželio 6 d. Klaipėdoje. Palaidotas Lėbartų kapinėse netoli Klaipėdos. 2011 m. liepos 23 d. minint V. Nausėdo 100-ąsias gimimo metines Žakainiuose, Gardamo seniūnijoje, atidengtas paminklinis akmuo.

Literatūra:

Apie Vladą Nausėdą primins akmuo tėviškėje. Pamarys, 2011, liepos 29, nr. 59, p. 3–6.
MARTINKUS, Pranas. Gilią vagą išaręs… . Klaipėda, 2001, liepos 4, nr. p. 20.
PLUNGIENĖ, Gintarė. Žakainių kaime įamžintas šviesuolio V. Nausėdo  atminimas. Šilutės naujienos, 2011, liepos 29, nr. 57, p. 6.
SABALIAUSKIENĖ, Aniceta. Nešdamas likimą ant pečių… . Krantai, 2009, nr. 3, p. 28–32.