Pastatas Žalgirio g. 2

1922 m. vasario 1 d. buvo atidaryta Šilutės liaudies biblioteka. Ją įkūrė knygyno ir antikvariato savininkai Tobynai. Biblioteka veikė komercijos pagrindu ir iš pradžių buvo skirta jaunimui. Po 1932 m. ši kultūros įstaiga perėjo Šilutės gyvenvietės tarybos žinion. Bibliotekos būklė nuo to nepagerėjo – ji skurdo viename ankštame kambarėlyje.

1936 m. vietos valdžia patvirtino projektą ir pagal jį pastatė specialiai bibliotekai skirtą pastatą Žalgirio gatvėje (nr. 2). Vieno aukšto name biblioteka gavo tris patalpas: knygų saugyklai, abonementui, skaityklai. Buvo prenumeruojami visi Klaipėdos krašto, nemažai likusios Lietuvos dalies ir svarbesni užsienio periodiniai leidiniai.1937 m. fonduose saugota apie 5 tūkst. knygų. Lietuviškos literatūros turėta mažokai.

Biblioteką 1939 m. smarkiai nusiaubė hitleriniai okupantai. Iš fondų jie pašalino visą „nevokiškos dvasios“ vokiečių, anglų, lietuvių ir kai kuriomis kitomis kalbomis išleistą literatūrą. Nacistų viešpatavimo metais bibliotekoje liko 3 tūkst. knygų. Abonementas tuo metu dirbo pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais, skaitykla – kasdien. Biblioteka buvo tapusi ir informacijos apie mieste organizuojamus renginius skleidėja bei bilietų į muzikinius koncertus platintoja. Paskutinis bibliotekos vedėjas – V. Kuras (Kurras).

Šilutės liaudies biblioteka buvo išblaškyta Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Po karo čia buvo atidaryti Pionierių namai. Pastate įsikūrė rajono Švietimo skyriaus profesinio orientavimo kabinetas. Kurį laiką pastate veikė Šilutės rajono centrinės bibliotekos Vaikų literatūros skyrius.

 

 

Literatūra:

 

1. Barasa, Darius. Šilutė: miestietiškos raidos metmenys. D. II. Šilokarčema. 2008, birželio 10, p. 8.

2. Jakštas, Petras. Vadovas po Šilutės miestą. Rankraštis. Šilutė, 1984, p. 47–48.

3. Kaunas, D. Senoji Šilutės knyga. Komunistinis darbas. 1983, birželio 30.