Šilutės muziejus
Šilutės muziejaus ištakos siekia XIX a. pabaigą, kai 1889 m. Šilokarčemos senąjį dvarą nupirko iš Klaipėdos kilęs dvarininkas Hugo Šojus (Hugo Scheu). Tai vienas iškiliausių šio krašto žmonių, kuris aktyviai dalyvavo krašto ekonominėje ir ypač kultūrinėje veikloje. 1880 m. susipažinęs su Karaliaučiaus universiteto profesoriumi A. Becenbergeriu (A.Bezzenberger), pradėjo domėtis krašto istorija. Jis buvo vienas iš Lietuvių literatūrinės draugijos (Litauische Literarische Gesellschaft) Tilžėje įkūrėjų bei aktyvus kitų kultūrinių ir kraštotyros draugijų narys. Matydamas, kaip greitai XIX a. dėl pramonės revoliucijos nyksta tradicijos, verslai, savo dvare pradėjo kaupti Klaipėdos krašto etnografinę medžiagą, rinko tautosaką ir padėjo Karaliaučiaus universiteto profesoriui A. Becenbergeriui rengti archeologinius kasinėjimus. Tokiu būdu sukaupė įdomią archeologinių radinių kolekciją, kurią toliau pildė ir tvarkė sūnus, Šilokarčemos apskrities gydytojas Erichas Šojus (Erich Scheu). Tai buvo pirmasis muziejus Klaipėdos krašte, prieinamas inteligentijai, mokslininkams. Antrojo pasaulinio karo metais dvaras ir dvaro muziejus labai nukentėjo nuo čia apsistojusios Raudonosios armijos. Tai liudija pirmojo dvaro kolekcijos tvarkytojo, paskirto 1945 m. vasario 19 d., Martyno Toleikio užrašai: „Didi dalis eksponatų buvo suversta ant grindų ir sumaišyta su šiukšlėmis, tad prisiėjo pirma atsargiai ir nuodugniai peržiūrėti, kas ant grindų suversta, ir tinkamus daiktus nuvalyti nuo plunksnų ir dulkių. Pasitaręs su Vykdomojo komiteto pirmininku Horstu Toleikiu, sunešiau eksponatus ir knygas ir t. t. į tris kambarius antrame aukšte…“ 1945 m. rugsėjį muziejaus tvarkytojas M. Toleikis buvo paskirtas Šilutės etnografijos muziejaus vyr. preparatoriumi. Dvaro muziejaus liekanos buvo Lietuvos Mokslų Akademijos žinioje. 1948 m. rugpjūčio mėn. dvaro pastatai perduoti Sodininkystės-bitininkystės mokyklai, iki tol buvusiai Kretingoje. 1946 m. lapkričio mėn. muziejus buvo perkeltas į dabartinį pastatą, Lietuvininkų g. 36. M. Jonatis paskirtas pirmuoju muziejaus direktoriumi. Tuo metu, pagal išlikusias inventorines knygas, muziejuje buvo 718 eksponatų.
Atidarius muziejų pradedamos vykdyti jo funkcijos: pasportizuojami archeologiniai paminklai, rengiamos ekspedicijos, kaupiami eksponatai ir kt. 1965 m. remiantis Kultūros ministro įsakymu, Šilutės kraštotyros muziejus tampa Klaipėdos kraštotyros muziejaus filialu. Ši reorganizacija nebuvo muziejui naudinga. Padėtis dar labiau pablogėjo nuo 1972 metų, kai Klaipėdos muziejus perėjo iš Kultūros ministerijos pavaldumo į Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pavaldumą. Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas visai nebuvo suinteresuotas skirti lėšų Šilutės kraštotyros muziejaus plėtrai. Muziejaus materialinė padėtis blogėjo kasmet ir 1980 m. muziejaus direktorė buvo priversta uždaryti ekspoziciją. 1988 m. muziejus vėl grąžintas rajono pavaldumui. Muziejaus steigėjas – Šilutės rajono savivaldybė.