Švėkšnos senųjų kapinių koplyčia

Švėkšnos senųjų kapinių, dar kitaip vadinama Vilkėno kapinių, koplyčia – katalikų koplyčia, stovinti Vilkėno I kaime (Švėkšnos sen., Šilutės r.), pietinėje Švėkšnos miestelio pusėje, apie 2 km nuo centro, kairiajame Švėkšnalės krante, ties staigiu kelio 4208 Žemaičių Naumiestis–Gardamas–Švėkšna posūkiu link Vilkėno malūno. Koplyčia priklauso Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo parapijai. Paskelbta valstybinės reikšmės dailės ir architektūros paminklu. 1992 m. birželio 10 d. ji įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

Kapinėse koplyčia pastatyta 1850 m., remontuota 1873 m. Žinoma, kad kun. Staškauskas sutvarkė, padidino Švėkšnos kapines, jas aptvėrė mūro siena, pastatė gražius vartus, koplyčią. Manoma, kad koplyčia stovėjusi anksčiau, nes minima 1839 m. XX a. I pusės literatūros šaltiniai Švėkšnos bažnyčios istorijoje nepagrįstai paankstinę koplyčios pastatymo datą – 1766 m. Pagal 1839 m. aprašymą, koplyčia pastatyta parapijiečių iš kėnio medžio. Stogas buvo dengtas šiaudais, grindys padarytos iš storlenčių. Koplyčioje buvo 6 langai ir viena zakristija. Koplyčia turėjo indultą mišioms atlikti. Prie koplyčios pastato buvusi įrengta varpinė, kurioje buvo vienas varpas. Kapinės aptvertos medine tvora.

1850 m. koplyčia buvo atnaujinta: medinė, dengta gontais, ant akmens mūro pamatų, buvo 3 durys, 7 langai, altorius, vienas varpelis. 1900–1905 m. ji galėjo būti remontuota arba tiesiog neveikė.

1988 m. remonto metu perklotas stogas šiferine danga, pakeista dalis grindų, lubų, sienojų.

Koplyčioje įvairiais laikmečiais būta vertingų meno kūrinių, dažnai čia patekdavusių iš parapijos bažnyčios, vykstant pastarosios statyboms, dėl susidėvėjimo ir kitų aplinkybių. Šioje koplyčioje anksčiau kabėjo išskirtinis biblinis ciklas, sudarytas iš aštuonių Senojo Testamento ir trijų Naujojo Testamento paveikslų. Tai vienintelis šiuo metu žinomas tokio pobūdžio ir išvaizdos biblinis ciklas Lietuvoje, vertingas ir įdomus krikščioniškos dailės pavyzdys, kurį galima lyginti su europiniais renesansiniais bibliniais ciklais.

XX a. pradžioje Švėkšnoje pradėjus statyti dabartinę bažnyčią, dalis jos inventoriaus galėjo būti perkelta į koplyčią.

Koplyčiai būdinga liaudiška klasicizmo stilistika. Statinys vienbokštis, stačiakampio plano su šoniniu priestatu, apside ir portiku su keturiomis kolonomis. Stogas centrinėje dalyje dvišlaitis, apsidėje – pusiau kūginis, ant bokštelio – kūginis. Priekinis fasadas su varpinės bokšteliu orientuotas į centrinius kapinių vartus (šiaurės kryptimi). Fasadų angos (durų ir langų) yra stačiakampės. Stogo smailes vainikuoja du ornamentuoti kryžiai. Šie kaltinės geležies gaminiai datuojami XIX a. pr. Rąstinės sienos apkaltos vertikaliomis apdailos lentomis.

Vidinę erdvę dengia medinė sijinė perdanga, įrengtos medinės grindys iš storlenčių. Balkonas su tekintų baliustrų tvorele, paremtas laikančių medinių kolonų. Interjero akcentas – Jėzaus širdies vardo altorius su tabernakuliu ir paveikslu „Šv. Judas Tadas“. Jo šonus puošia dvigubos romaninės kolonos su augalų motyvais dekoruotais kapiteliais. Altoriaus šonuose stovi skulptūros „Šv. Petras“ ir „Šv. Povilas“. Jos medinės, datuojamos XVIII a.

 

Literatūra

 

1.      ASTA GINIŪNIENĖ. Vieno biblinio ciklo kilmės ir ikonografijos paieškos. Menotyra, Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 2016, t. 23, Nr. 1, p. 1–21.

2.      Švėkšna: žmonės, kraštas įvykiai: enciklopedinis žinynas / parengė Petras Čeliauskas. – [Kaunas]: Naujasis lankas; Švėkšna (Šilutės r.) : švėkšniškių draugija „Tėviškė“, 2012, psl. 473–474.