Švėkšnos sinagoga

Švėkšnos sinagoga centrinėje Liepų aikštėje pastatyta 1928-aisiais. Iki tol čia stovėjo dvi medinės sinagogos, iš kurių viena buvo šildoma, todėl vadinta žiemine, kita – vasarinė. 1925-aisiais per gaisrą sudegus abiem medinėms sinagogoms, tame pačiame sklype prie turgaus aikštės, netoli katalikų bažnyčios, nutarta pastatyti vienus maldos namus, bet jau mūrinius. Naujos sinagogos projektą parengė inžinierius Liubomiras Prosinskis iš Tauragės ir 1928-aisiais statinys buvo baigtas, pradėjo funkcionuoti.

Sinagogą inžinierius suprojektavo stačiakampės formos, ilgoji jos ašis orientuota vakarų–rytų kryptimis. Neaukštas mūrinis pastatas išsiskiria maurų architektūrai būdingomis formomis: fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni piliastrai, arkinius langus įrėmina maurų architektūrai būdingi karpyto kontūro archivoltai, profiliuoto tipo polangiai. Visas išorines pastato sienas puošė judaizmo simbolis – šešiakampė Dovydo žvaigždė. Iki mūsų laikų išliko tik viena – šiauriniame fasade virš vyrų įėjimo. Pastato tūris vientisas, išskaidytas į dvi dalis: vakarinė pastato dalis – dviejų aukštų. Antrajame aukšte buvo moterų galerija. Rytinė sinagogos dalis vieno aukšto, čia buvo erdvi vyrų maldų salė. Rytinė siena (mizrach) orientuota į Jeruzalę. Į ją reikia atsigręžti skaitant maldas. Palei mizrach stovėjo garbingiausi suolai, kuriuos reikėjo išsipirkti arba kitaip nusipelnyti. Ši siena Švėkšnos sinagogoje yra geriausiai išsilaikiusi.

Vyrams į maldų salę įeiti buvo įėjimas šiaurinėje fasado pusėje. Moterys įeidavo per kitą įėjimą ir iš karto laiptais lipdavo į antrą aukštą, kur joms buvo atskira balkono tipo patalpa. Vakarinė pastato dalis yra dviaukštė, maldų salė – vieno aukšto.

Maldų salėje, kur melstis galėjo tik vyrai, prie rytinės sienos buvo aron kodeš – šventoji skrynia toros ritiniams sudėti. Skrynia papuošta raižiniais, uždengta užuolaida, kurioje išsiuvinėta Dešimt Dievo įsakymų. Maldų salės centre stovėjo bima – paaukštinta sakykla, iš kur kantorius vadovaudavo pamaldoms.

Istoriniai šaltiniai liudija, jog 1928 metais Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, atvykęs į Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos iškilmes,  apsilankė ir Švėkšnos žydų bendruomenės maldos namuose.

Antrojo pasaulinio karo metais gausi Švėkšnos žydų bendruomenė buvo visiškai sunaikinta, savo reikšmę ir funkciją prarado ir sinagoga.

Sovietmečiu pastate buvo iškirstos durys į aikštę ir mizrach sienoje, kur stovėjo aron kodeš. Antro aukšto balkono langai užmūryti. Pasate kurį laiką buvo kultūros namai, vėliau – sporto salė, kur buvo žaidžiamas krepšinis. Kartais veikė parduotuvė. 2011 m. uraganas nuplėšė ir taip avarinės būklės pastato skardinį stogą.

Kultūros paveldo departamento ir Šilutės rajono savivaldybės pastangomis 2018 m. pradėti restauravimo darbai. Atkurta pastato perdanga, stogas, mūrai, autentiškas sinagogos fasadas, langai, lauko dekoras. ​

Atkūrus Švėkšnos sinagogos istorinį vaizdą, čia nebeplanuojama religinė veikla – tam tiesiog nelikę poreikio. Pastatą kultūrinėms reikmėms planuoja naudoti vietos bendruomenė, dėjusi daug pastangų, kad šis statinys atgimtų ir visiems liudytų žydiškąją miestelio praeitį bei neleistų pamiršti sakralinio žydų kultūros paveldo.

Valstybės saugoma maurų architektūros Švėkšnos sinagoga priklauso Šilutės rajono savivaldybei.

 

Literatūra:

1.      Švėkšnos sinagoga apsirengė nauju rūbu [interaktyvus]. Sveksnosnaujienos.lt, 2020 m. spalio 26 d. [Žiūrėta 2022 m. rugpjūčio 19 d.]. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/miestai/klaipeda/sveksnos-sinagoga-apsirenge-nauju-rubu.d?id=85581095.

 

2.      Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai: Enciklopedinis žodynas. Švėkšna, 2012, p. 365–366.