Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejus
Žemaičių Naumiesčio muziejaus įkūrimo data laikoma 1952 m., kai tuometėje Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje istorijos mokytoju pradėjęs dirbti Benediktas Orentas su kraštotyrininkų būrelio nariais net keletą dešimtmečių rinko eksponatus iš miestelio ir jo apylinkių gyventojų. Eksponatai buvo talpinami mažame mokyklos kambarėlyje.
1962-aisiais šiam muziejui Lietuvos kraštotyros draugija suteikė Visuomeninio muziejaus statusą. Eksponatų vis didėjo, o ankštos mokyklos patalpos netruko prisipildyti muziejinių vertybių. Tuomet nuspręsta muziejų ir visus jo eksponatus perkelti į Žemaičių Naumiesčio centre, Pergalės aikštėje, esantį pastatą nr. 17. Tai įvyko 1970 m. ir nuo to laiko iki šiol muziejus išliko tose pačiose patalpose. Muziejui skirtos patalpos buvo žymiai erdvesnės, tad ir eksponatams skirta daugiau vietos. 1992 m. Žemaičių Naumiesčio muziejus tapo Šilutės muziejaus filialu, o nuo 2002 m. birželio 1 d. prijungiamas prie VšĮ Žemaičių krašto etnokultūros centro.
2010 m. pradėta pastato renovacija ir muziejus laikinai uždarytas. Tuomet dalis eksponatų perkelta į K.Vilniškio sodybą, kur 2012 m. atidarytos kalvės ir žemės ūkio padargų ekspozicijos, veikiančios iki šiol.
2015 m. muziejus vėl atvėrė duris lankytojams. Jame yra sukaupta apie 20 000 eksponatų, atspindinčių buvusio Žemaičių Naumiesčio valsčiaus žmonių buitį, verslus, amatus, miestelio tautinių bendruomenių istoriją, papročius, socialinę raidą. Čia saugomi vertingi archeologijos, etnografijos, istoriografijos, ikonografijos, tautodailės, numizmatikos rinkiniai, atspindintys laikotarpį nuo akmens amžiaus iki šių dienų. Ekspozicijose atskleidžiama Žemaičių Naumiesčio istorinė raida Lietuvos istorijos kontekste: archeologiniai radiniai nuo 3 tūkst. pr. Kr. iki Lietuvos valstybės susidarymo, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIII-XVIII a., Lietuva carinės Rusijos sudėtyje nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo, Lietuva 1918-1940 m.
Šiuo metu muziejaus pastate veikia tik viena ekspozicijos salė, kurioje rodoma dalis etnografinių daiktų, pasiturinčio miestiečio baldai, kuriuos XX amžiaus viduryje pagamino naumiestiškis meistras Anskis Srūgis. Eksponuojami ir dvasinį gyvenimą atspindintys eksponatai: evangelikų giesmynai, žydų Šventoji knyga, katalikų „šventukų“. Jie atspindi tris religines konfesijas, buvusias Žemaičių Naumiestyje.
Literatūra:
1. Ekspozicija Žemaičių Naumiestyje [interaktyvus]. Žiūrėta 2020 m. lapkričio 11 d. Prieiga per internetą: https://www.silutesmuziejus.lt/home/ekspozicijos/ekspozicija-zemaiciu-naumiestyje/
2. Po Šilutės kultūros pastoge. Šilutė: Prūsija, 2004, p. 140.